- trišakis
- 2 trìšakis, -ė adj. (2) K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, trìšakis (1) OG276 žr. trišakas:
1. Trišãkė obelė buvo vyninė, o kitos saldinės Užv. Kiverio mušdavo: tokį trìšakį pagalioką pastato an žemės On. Anksčiau jo (ąžuolo) karūna buvusi trišakė sp. Seniausios [šakės] buvo medinės – iš dvišakio ar trišakio medžio, krūmo, kamieno, šakos LTEX521. Trišakiai rakiai BTŽ355. Piestelės kakliukas trišakis Mt.
trišakiai adv.: Šėtra palaguota, trišakiai galūnėta P.2. Trišakis žeberklas L742. Prilenka, pridura su tokiu šakaliu trìšakiu ir apdeda eglašakėms Trk. Reikėj[o] art ir su kapliais kast trìšakiais [bulves] Kpč. Šiaudus ant kaugės kraudavo su trìšakėm šakėm Ps. Linguoja kambario sienos, banguoja lubos, supasi trišakė liustra V.Bub. Trišãkis čiaupas FzŽ41. ║ anat.: Trišãkis nervas (nervus trigeminus) MedŽ373. Trišakiai nervai apima akies ir abiejų žandikaulių sritis V.Laš. 3. Trišakiui botagui pirma pirštais susukama iš linų ar kanapių trys knatai, o po to kobinukais du suvejami draugėn, o trečiuoju apvyniojami tarpai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.